Versle ateina momentas, kai viskas lyg ir veikia – pardavimai yra, klientai yra, komanda dirba. Nepaisant to, pinigų nuolat trūksta, sprendimai stringa, pelnas neauga, o bankai į prašymus atsako neigiamai. „Tai nėra atsitiktinumas. Dažniausiai tai – signalas, kad verslui trūksta ne dar vieno pardavimo ar reklamos kampanijos, o aiškios finansinės krypties, reikia ne tik „sutvarkyti“ skaičius, bet ir priimti sprendimus, nuo kurių priklauso verslo ateitis“, – sako CFO JV išorės finansų direktorius Juozas Valčiukas.
Pasak finansų eksperto, skaičiai turi padėti priimti sprendimus, o ne kelti daugiau klausimų.
„Mes augame, bet kažkodėl vis tiek nėra pinigų“. Tai viena dažniausių frazių, kurias išgirstu iš verslo vadovų. Ir dažniausiai problema slypi ne rinkoje ar gaminame produkte, teikiamoje paslaugoje, o – finansų valdyme. Kai sprendimai priimami intuityviai, kai nėra aiškios pinigų srautų kontrolės, o finansavimas ieškomas tik tada, kai jo jau kritiškai reikia – verslas pradeda buksuoti. Įmonės buhalteris skaičius tik susumuoja, pateikia faktą, galutinį rezultato vaizdą, bet ne jo kompetencijoje strateguoti, valdyti finansinius srautus. Daugeliui verslo įmonių yra prabanga turėti savo finansų planuotoją, tuomet samdomas išorės finansų direktorius tokiose situacijose tampa ne prabanga, o būtinybe – partneriu, kuris padeda gesinti „gaisrus“, suvaldyti chaosą ir paversti jį aiškiu planu“, – aiškina ekspertas J. Valčiukas.
Kai bankai sako „ne“ – dar ne pabaiga
„Jaunas verslas kreipėsi po kelių nesėkmingų bandymų gauti finansavimą. Bankai atsisakė – per trumpa veiklos istorija, per didelė rizika. Tačiau problema nebuvo verslo idėjoje. Problema – kaip ji buvo pateikta. Peržiūrėjus finansinius srautus, sudėliojome realistišką augimo planą, identifikavome rizikas ir jų valdymo būdus. Rezultatas? Finansavimas buvo gautas – ne todėl, kad pasikeitė skaičiai, o todėl, kad atsirado aiški istorija ir logika. Kitas atvejis – ilgametė įmonė su „randais“: vėlavimai, nesuvaldytos skolos, keli nuostolingi projektai. Tokie verslai dažnai nurašomi, tačiau realybėje jie turi didelį potencialą. Brangios paskolos, keli skirtingi kreditoriai, neaiškūs mokėjimo grafikai – tai dažna situacija augančiuose versluose. Refinansavimas tokiu atveju – strateginis sprendimas: sujungti įsipareigojimus, optimizuoti pinigų srautus ir atlaisvinti kapitalą augimui. Vienoje įmonėje po refinansavimo mėnesinis finansinis spaudimas sumažėjo beveik trečdaliu – tai leido ne tik „kvėpuoti“, bet ir investuoti į plėtrą“, – patirtimi dalijasi J. Valčiukas.
Kai finansai tampa ne varikliu, o stabdžiu
FCO atkreipia dėmesį, kur slypi dažniausios verslo klaidos. Pasak jo, velnias slypi detalėse.
„Dauguma verslų tam tikru etapu susiduria su momentu, kai vien entuziazmo nebepakanka. Startuoliai dažnai pradeda su energija, bet be struktūros. Kol apyvartos mažos – tai veikia. Tačiau augant atsiranda chaosas: neaiškūs kaštai, nevaldomi pinigų srautai, pelno „popieriuje“ yra, bet sąskaitoje – ne. Finansų planavimas čia tampa kritinis. Arba, iš amatininko šauna į nuosavą verslą, bet pamažu energija slopsta, problemų daugėja, o klaidos kainuoja. Kai susėdi kalbėtis ir klausi, kokia verslo vizija, misija, neretai paaiškėja, kad vadovas neturi aiškaus verslo tikslo, tarsi stovintis krante laivas. Tokiu atveju samdomas išorės finansų direktorius gali padėti išsirinkti tinkamiausią uostą, pamatyti, į kurį nuplaukus, bus didesnė grąža, pelnas, – sako pašnekovas. – Taigi pirma į nesėkmes vedanti klaida – neturėjimas aiškios strategijos ir tikslo. Antra klaida – debitorių ir kreditorių disbalansas versle.“
Pasak eksperto, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas gerai – pardavimai vyksta, sąskaitos išrašytos, tiekėjai apmokami. Tačiau kai debitorių (skolininkų) ir kreditorių (kam skolingi jūs) balansas nėra suvaldytas, verslas pradeda veikti „aklai“. Ir tai nėra tik buhalterinė klaida. Tai – rizika, kuri gali kainuoti labai brangiai.
Kas iš tikrųjų vyksta, kai skaičiai nesusidengia? Dažniausiai problema nėra pati skola, o jos valdymas. Nematant tikro vaizdo: galite manyti, kad turite pinigų, nors realiai jų nėra, galite laiku nesumokėti tiekėjams, nors „popieriuje“ viskas gerai, galite praleisti momentą, kada klientų skolos tampa beviltiškos. Tai sukuria pavojingą iliuziją – verslas atrodo stabilus, bet iš tiesų stovi ties raudona linija. Pasekmė – pinigų srautų krizė. Pelnas gali būti „ant popieriaus“, bet jei klientai nemoka laiku – jūs neturite iš ko vykdyti įsipareigojimų. Vėluojantys mokėjimai mažina pasitikėjimą. Ilgainiui prastėja reputacija, verslo santykiai su tiekėjais, blogėja atsiskaitymo sąlygos, mažėja lankstumas ir galiausiai gali būti stabdomas žaliavų/produkto tiekimas. Kai trūksta pinigų „čia ir dabar“, verslai dažnai griebiasi brangių sprendimų – overdrafto, trumpalaikio kreditavimo, o tai dar labiau gilina problemą. Jei finansinis vaizdas netikslus, galimi ir klaidingi vadovo sprendimai: investuojama per anksti, plečiamasi be pagrindo, priimami rizikingi įsipareigojimai. Paradoksalu, bet net pelningi verslai gali „užstrigti“ vien dėl to, kad nesuvaldo atsiskaitymų balanso. Pavyzdžiui, realybėje tai gali atrodyti taip: įmonė turi daug pardavimų, bet klientams suteikia 60–90 dienų atidėjimą. Tuo tarpu tiekėjams moka per 30 dienų. Rezultatas – nuolatinis pinigų trūkumas, nors veikla pelninga.
„Tokiu atveju, finansų planuotojas įveda aiškumą, sudaro realų pinigų srautų žemėlapį: ne „kiek turime“, o kada realiai gausime pinigus, kada privalome sumokėti. Atsiranda aiški debitorių kontrolė: aiškūs apmokėjimo terminai, aktyvus skolų sekimas, reakcija ne po 60 dienų, o iš karto, – aiškina verslo konsultantas. – Sudėliojama ir kreditorių strategija – derinamos mokėjimo sąlygos, prioritetizuojami mokėjimai, išvengiama nereikalingo spaudimo pinigų srautams.“
Pelningumo iliuzija: kaip sąnaudos suvalgo verslą
J. Valčiukas pastebi, kad versle labai svarbus balansas tarp įplaukų ir išlaidų. Tikslas – ne „sumokėti visiems kuo greičiau“, o suvaldyti srautą taip, kad verslas turėtų likvidumo. Taigi debitoriai ir kreditoriai nėra tik buhalteriniai terminai. Eksperto teigimu, net menkiausios verslo klaidos, tokios, kaip nesutvarkytas rekvizitų puslapis, gali turėti įtakos sėkmei.
Pasak eksperto, nevaldomos sąnaudos iškreipia tikrąjį verslo pelningumą. Vienas pavojingiausių momentų versle – kai dirbama daug, bet kiekvienas euras generuoja nuostolį. Jei prie kiekvieno euro „prisideda“ minus 3 centai, augimas tampa problema, o ne sprendimu. Tokiu atveju kuo daugiau parduodate, tuo greičiau artėjate prie finansinių sunkumų. Be aiškios sąnaudų kontrolės tai baigiasi neišvengiamai – likvidumo trūkumu ir priverstiniais, dažnai brangiais sprendimais. Tai – kritinis signalas, kad būtina peržiūrėti kaštų struktūrą, kainodarą ir veiklos efektyvumą. Priešingu atveju net ir didėjanti apyvarta neapsaugos nuo finansinių problemų.
CFO JV
CFO JV jau daugiau nei 15 metų padeda įmonių vadovams valdyti finansus skirtingose verslo stadijose – nuo augimo iki struktūrinių pokyčių. „Mano darbas apima finansinės krypties formavimą, biudžetų ir pinigų srautų kontrolę, pelningumo didinimą bei sprendimų pagrindimą skaičiais, – sako Juozas Valčiukas. – Kartais užtenka tiesiog vienkartinės CFO konsultacijos įmonių vadovams, kurie susiduria su konkrečiu finansiniu ar strateginiu klausimu ir nori greito, objektyvaus įvertinimo, teisingo atsakymo čia ir dabar. Esu ne tik finansų direktorius, bet ir pats verslininkas. Kaip akcininkas ir strateginis partneris skirtinguose projektuose, prisidedu prie įmonių augimo, finansavimo sprendimų ir veiklos modelių kūrimo. Dirbu su įvairiais sektoriais – nuo gamybos iki paslaugų ir žiniasklaidos. CFO JV – profesionali komanda, padedanti įmonėms, kurios ieško ne buhalterio, o partnerio, galinčio padėti matyti visą finansinį vaizdą ir priimti pagrįstus sprendimus.“
